Fotografijos paroda „Mano meilė – mano namai. Skirta Vilniui“

Parodos „Mano meilė – mano namai“ koncepcija

Dokumentika – tai ne tik faktų įrodymas, bet ir priminimas apie tai, kad nuo savęs nepabėgsi. Tikriausiai nėra menininko, kuris net režisuodamas situaciją fotoaparato spragtelėjimui, nefiksuotų natūraliai kintančios ir nutinkančios aplinkos. Toks esu ir aš. Iki 2013-ų metų nemažai sukūriau dokumentinių nuotraukų. Deja, jos buvo rodomos retai, arba tik kartais tapdavo eksperimentinių montažo kūrinių elementais. Nors sukūrimo metu kai kurios nuotraukos man atrodė nė kiek neįdomios, tačiau aš jų nesiryžau sunaikinti. Kaupiau, saugojau tiek skaitmeninėje laikmenoje, tiek juostoje, tiek spausdintiniame variante įamžintas akimirkas.

Šiandien, vartydamas anksčiau sukurtus atvaizdus, aš suvokiu, kad man pačiam yra akivaizdu, jog laikas dokumentinį kadrą paverčia ypatingu praeities liudytoju, kuris lemia nostalgijos ir ilgesio jausmų paaštrėjimą. Net jei nuotraukoje užfiksuotas „kitas“, nepažįstamas praeivis, vis tik jis tampa pasakojimo ašimi ne apie kažką, o apie mane autorių ir žiūrovą. Taip aš per fotografiją susigrąžinu ne tik praeitį, bet ir save patį.

Fotografijų ciklas „Mano meilė – mano namai“ (angl. ‘My Love My Home’) – tai lyg mano paties sugrįžimas į nuosavą praeitį. Kūrinių ciklą lėmė noras apmąstyti gana abstraktų reiškinį  – Tėvynę. Ilgai mąsčiau, ką galėčiau papasakoti apie Lietuvą, o tiksliau apie savo Lietuvą? Kokia ji? Kuo ji yra išskirtinė?

Tik drąsiai galvodamas apie ją ir susikoncentruodamas į savo jausmus ir prisiminimus suvokiu, kad mano Tėvynė nėra nei valstybės herbas, nei vėliava. Mano Lietuva yra tik tas nedidelis žemės plotelis, kurį liečia basos kojos drėgną rugpjūčio pabaigos rytą. Mano Tėvynė yra mano Mamos šypsena ir bučinys į žandą atsisveikinant. Mano Tėvynė yra mano Močiutės rankomis surinktos braškės iš jos sodo; šuo kuris laksto kieme ir kiekvieną kartą nevaldomai džiūgauja išvydęs šeimininką. Tad aš ir kviečiu susitiksi su dokumentiniais kadrais, kurie, pirmiausiai, labai daug pasakoja man pačiam apie mane; antra, jie pasakoja apie Tėvynę kurią aš labai myliu. Aš dalinuosi su jumis ilgesio jausmu apie savo Lietuvą, kuri niekada jau nebebus tokia kokia buvo vakar, bet bus kitokia rytoj…

Apie parodos autorių

Medijų menininkas ir meno kritikas prof. dr. Remigijus Venckus kuria tarpdalykinį meną, kuruoja meno parodas, dėsto Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalyvauja akademiniuose vizituose užsienio mokslo ir meno institucijose bei rašo šiuolaikinio meno ir medijų kultūros klausimais. Kūryboje jis jungia eksperimentinę fotografiją ir kompiuterinę grafiką, taip pat plėtoja akrilinės tapybos ir koliažo praktikas. Svarbiausios jo kūrybos temos – atmintis, laikas, erdvė, individuali patirtis, žmogaus tapatybė, analoginių ir skaitmeninių medijų tyrimas.

Akademinę veiklą vykdo nuo 2004 m. Yra surengęs 104 autorines parodas ir renginius: 11 užsienyje ir 93 Lietuvoje. Dalyvavo 52 tarptautiniuose ir 41 respublikiniame bei vietiniame meno renginyje ar grupinėje parodoje. Jo kūriniai saugomi Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos muziejuose, galerijų ir institucijų archyvuose bei privačiose kolekcijose. Yra mokslinių straipsnių, monografijų dalių ir metodinių leidinių autorius bei bendraautoris, taip pat kritinių esė meno, kultūros ir medijų klausimais autorius. Yra 27 tarptautinių ir 13 respublikinių meno renginių, festivalių bei parodų kuratorius.

Parodos kūriniai internete:

https://www.behance.net/gallery/167000413/My-Love-My-Home-2023