“AFTER PICASSO” / 26

Picasso – tai vieno ryškiausių pasaulyje Menininko parašas, kurio nesupainiosi su niekuo kitu ! Net ir labiausiai nuo meno nutolęs žmogus, giliai savo atmintyje pravertęs didžiuosius dailės istorijos puslapius, žino, kad buvo toks Menininkas, nebijojęs drąsiai eksperimentuoti su dailės žanrais, ieškoti ir atrasti kažką netikėto, nutolusio nuo egzistavusių dailės normų – modernistinės ir kubistinės dailės stiliaus pradininkas – nuostabusis Pablo Picasso !

Toks pat drąsus, novatoriškas ir naujas požiūris į modernistinę meno mokyklą ir stilių samplaiką, susitinka ir naujoje dviejų lietuvių menininkų Julijos Tumelytės ir Pauliaus Juškos parodoje “After Picasso”.

Manifestas “After Picasso”- tai meilė Modernizmui ir nepaprasto grožio linijai, simpatija prancūziškos meno mokyklos šedevrams, modernistinio stiliaus įtaka šiuolaikinėje lietuvių autorių kūryboje ir savita spalvos, linijos bei temos interpretacija, jos transformacija, ieškant išskirtinės jungties, kur klasika susitinka moderną ir šiame eksperimente gimsta kažkas nepaprasto, netikėto, tarytum niekur nematyto. Tai ne tik kelionė laiku, prisimenant geriausius dailės istorijos kūrėjus, tokius kaip Pablo Picasso ar Michelangelo, tai drąsus iššūkis nebijant naujo požiūrio į lietuviškos dailės vizualumą ir šiandienos kūrėjus, kurie dėl nuostabiausių širdies inspiracijų keliauja tūkstančius kilometrų ten-ir-atgal, kad atrastų geriausias vizualines inspiracijas, sužadintų vaizduotę ir nuolatos siektų aukšto meistriškumo savo meno darbuose. Tai net tik riba, tarp to kas jau buvo – tai nauja riba, tarp to, kas dar tik bus.

Ši nuostabi meninės išraiškos kelionė nuo vieno dailės stiliaus iki kito – tai asmeninis kūrybinis virsmas, pristatomas drobėse, piešiniuose, instaliacijose, netikėtai sujungiant realizmą ir modernizmą vienoje PARODOJE.

JULIJA TUMELYTĖ, 2011 m. baigusi monumentaliosios dailės magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, po dailės studijų savo kūryboje pasirinko ryškiaspalvį piešinį ir aktyviai kuria modernistinę spalvingą tapybą. Meninio eksperimento būdu bei netikėtos interpretacijos keliu, Julija kuria naują, savitą, tarpusavio dialogą su pamėgtais modernizmo kūrėjais, ieško originalios meno kalbos, sąsajos su impresionizmo, fovizmo, ekspresionizmo gijomis bei pamėgtais modernistinės meno mokyklos Grandais: Pablo Picasso, Henri Matisse, Claude Monet, Paul Cézanne, Marcel Duchamp ir kitais. 2019 metais Menininkė vyksta į Pietų Prancūziją ir apsigyvena Cassis mieste, netoli Marselio, šalia “Parc National des Calanques” nacionalinio parko.

Julija gyvena ir kuria Cassis mieste, kur kiekvieną dieną jos akys regi nepaprasto grožio pietietiško kolorito spalvas ir gamtą, būdingą Viduržemio jūros šalių regionui. Nusmailintos stačios uolos, smaragdo skaidrumo jūra ir pietietiški augalai žavi autorę ir savo ruožtu formuoja naują kūrėjos virsmą, atsigręžiant į visų laikų geriausius modernizmo kūrėjus, kurie lygiai taip pat meninių inspiracijų vedini keliaudavo į Pietų Prancūziją ir kitas Viduržemio regiono šalis tapyti.

PAULIUS JUŠKA – jau gerai žinomas lietuviškos akademistinės mokyklos sekėjas ir akademinio-anatominio piešimo Meistras, 1999 m. baigęs freskos-mozaikos bakalauro ir magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, nuo studijų laikų nuolatos gilino klasikinio piešinio atlikimo įgūdžius ir veikiau sekė tradicinės Italų Renesanso mokyklos pėdsakais, savo kūryboje ir piešiniuose siekdamas Mikelandželo lygio meistrystės ir detalumo, anatominio tobulumo.

2026 – ųjų vasarą Menininkai išvyksta į Viduržemio jūros regioną kartu. Vedini meninių ieškojimų, dailininkai išvyksta į Graikiją, apsigyvena Kavala mieste, keliauja po jo apylinkes. Pietietiška patirtis brėžia naujas tarpdisciplininio ir tarpkultūrinio meno ribas jų galvose ir skatina eksperimentuoti su kelionėse sutinkamos naujomis temomis: uolėti pajūrio peizažai, nematyti žmonių veidai, skirtingi miestai ir šalys, pamėgti architektūros stiliai, egzotiški augalai ir ryškiaspalviai motyvai lydi juos visoje Viduržemio jūros kelionėje.

“Dailininkas monumentalistas” naują kūrinį pradeda nuo aiškaus taisyklingo piešinio, tačiau Julija laužo šią dogmą, žaismingai ją transformuodama. Trimačiai daiktai Menininkės kūryboje virsta dvimačiu vaizdu, forma suplokštinama, išgryninama, paverčiama spalva ar net dėme. Aiškiai atpažįstamas objektas kinta ir įgauna naujus suvokimo sluoksnius, konceptualias daikto apimtis, modernistinio stiliaus rėžius. Paulius, atidžiu menininko stebėtojo žvilgsniu fiksuoja nematytas Viduržemio peizažų temas ir tyrinėja kalnų miesteliams būdingas susibėgančių gatvelių perspektyvas, netikėtas kalnuoto kraštovaizdžio mizanscenas, Viduržemio regiono miestuose dažnus gatvelių labirintus, iškylančius ir nusileidžiančius pastatus, tarsi iš už posūkio išnyrančius gražiausius Viduržemio jūros vaizdus, stačių uolienų skardžius ir smaragdinio mėlynumo atspalvius.

Viskas tarytum geram pietietiškam filme, kur kiekvienas naujai atrastas vaizdas tarsi naujas skonis, vėl ir vėl žavi, įkvepia tobulėjimui, kurti naujus ir kitokius dailės istorijos puslapius čia, Lietuvoje, ir keliaujant svetur, sutiktiems žmonėms pasakojant apie Lietuvą. Noras įsirėžti į dailės istoriją, virsti ir kisti, būti geriau nei buvo iki ir po Picasso.

Noras ieškoti geriausio savo piešinio ir keliauti tūkstančius kilometrų, kad atrastum geriausius įkvėpimo šaltinius, geriausią perspektyvą, geriausią kelionės kadrą – ir vienija šiuos abu autorius. Ir po visko, kaip ir po ilgos nuostabios kelionės, popieriuje, istorijoje ar drobėje, pasilieka tik parašas.

Parašas, kaip ir Picasso, visiems laikams įsiamžinęs akimirkoje ir įsirašęs į atmintį. “Aš lieku tik juodu rašalu ant balto popieriaus, ant savo drobės, ant savo piešinio – esu tik savo paties  parašas laike ir erdvėje: Juliette, PJ, Picasso”.